Jei per metus nuvažiuojate iki 15 000 km, daugiausia mieste, benzininis automobilis paprastai kainuos mažiau. Dyzelis pradeda turėti finansinę prasmę važiuojant maždaug 20 000–25 000 km per metus, ypač užmiestyje ir magistralėje. Vien degalų kainos tam nepakanka: reikia įskaičiuoti DPF, EGR, purkštukus, turbo, sankabą ir konkretaus variklio konstrukciją.
Riba nėra universali. Tvarkingas paprastesnis dyzelis gali būti pigesnis ir prie mažesnės metinės ridos, o apleistas 2.0 TDI per vieną remontą suvalgys kelerių metų sutaupymą degalinėje. Tas pats galioja moderniam tiesioginio įpurškimo benzinui su turbo, GPF ir sudėtinga automatine dėže.
Degalų sąnaudos: skaičiuokite eurais, o ne litrais
Dyzelinis analogiškos klasės automobilis realiomis sąlygomis dažniausiai sunaudoja mažiau degalų. Skirtumas labiausiai matomas važiuojant pastoviu greičiu. Mieste jis sumažėja, ypač žiemą, kai variklis nespėja sušilti.
Paimkime du panašaus galingumo vidutinės klasės automobilius. Tai nėra konkretaus modelio pažadas, o skaičiavimo pavyzdys:
- benzinas: 7,5 l/100 km;
- dyzelis: 5,5 l/100 km;
- benzino kaina skaičiavime: 1,55 €/l;
- dyzelino kaina skaičiavime: 1,50 €/l.
Tuomet 100 km benzinu kainuoja 11,63 €, dyzelinu – 8,25 €. Skirtumas siekia 3,38 € šimtui kilometrų.
- 10 000 km per metus: dyzelis sutaupo apie 338 €;
- 15 000 km: apie 507 €;
- 20 000 km: apie 676 €;
- 30 000 km: apie 1 014 €.
Įrašykite tos dienos kainas iš savo degalinės ir realias pasirinkto automobilio sąnaudas. Gamintojo WLTP skaičiaus naudotam automobiliui neužtenka. Žieminės padangos, automatinė dėžė, trumpi maršrutai ir važiavimas Vilniaus spūstyse gali pridėti 1–3 l/100 km.
Kodėl 500 € metinis sutaupymas dar nereiškia, kad dyzelis pigesnis
Naudotas dyzelis paprastai turi daugiau brangių išmetimo ir degalų sistemos mazgų. Dalis jų pradeda reikalauti dėmesio ties 180 000–250 000 km, o būtent tokios ridos automobiliai dažnai atkeliauja iš Vokietijos. Skelbime nurodyti 167 000 km šios fizikos nepakeičia.
DPF
DPF gerai jaučiasi važiuojant ilgesniais maršrutais, kai išmetimo sistema pasiekia regeneracijai reikalingą temperatūrą. Kasdieniai 5–10 km važiavimai šaltu varikliu skatina suodžių kaupimąsi. Nutraukiamos regeneracijos taip pat skiedžia alyvą dyzelinu.
- diagnostika ir priverstinė regeneracija: maždaug 40–100 €;
- profesionalus filtro valymas nuėmus: apie 150–300 €;
- keitimas neoriginaliu filtru: dažnai 350–900 €;
- originalus filtras kai kuriems modeliams kainuoja gerokai daugiau nei 1 000 €.
Valymas nepadės, jei filtro keramika įtrūkusi arba jis užterštas alyvos pelenais. Programinis DPF išjungimas nėra remontas. Per techninę apžiūrą automobilis turi atitikti jam taikomus išmetamųjų dujų reikalavimus, o fiziškai pašalinta sistema gali tapti teisėta ir technine problema.
EGR, turbo ir purkštukai
EGR gedimas pats nepraeina. Užsikimšęs vožtuvas, sugedusi jo pavara ar nesandarus EGR aušintuvas gali sukelti galios praradimą, klaidas ir aušinimo skysčio dingimą.
- EGR valymas: apie 80–180 €;
- EGR vožtuvo keitimas: maždaug 250–700 €;
- EGR aušintuvas su darbais: dažnai 400–900 €;
- turbo restauravimas ar keitimas: apie 500–1 200 €;
- vieno common-rail purkštuko remontas ar keitimas: maždaug 180–500 €, priklausomai nuo sistemos.
Kainos priklauso nuo variklio kodo ir priėjimo. V6 dyzelio darbai retai kainuos tiek pat, kiek keturių cilindrų 1.6 TDI. Kai kuriuose varikliuose vien purkštuko išėmimas tampa atskiru darbu, jei jis prikepęs galvutėje.
Dvimasis smagratis ir sankaba
Dyzelio sukimo momentas malonus važiuojant, bet smagračiui ir sankabai jis nėra nemokamas. Barškėjimas užvedant, vibracija laisva eiga ir smūgis gesinant variklį dažnai rodo artėjančias išlaidas.
Dvimasio smagračio ir sankabos komplekto keitimas mechaninei dėžei dažniausiai kainuoja apie 900–1 400 €. Atskirų modelių sąmata gali būti didesnė. Jei automobilis turi DSG, reikia vertinti ir konkrečios dėžės būklę, o ne vien variklį.
Benzinas irgi nebėra paprastas pasirinkimas
Senas atmosferinis benzininis variklis su netiesioginiu įpurškimu paprastai turi mažiau brangių mazgų. Tačiau dauguma naujesnių benzininių automobilių naudoja turbo, tiesioginį įpurškimą, kintamą vožtuvų valdymą, o dalis turi GPF.
Tipinės išlaidos priklauso nuo konstrukcijos:
- uždegimo žvakių komplektas su darbu: apie 70–200 €;
- uždegimo ritė: dažnai 40–100 € už vienetą;
- įsiurbimo vožtuvų valymas nuo nuodegų: maždaug 250–500 €;
- aukšto slėgio benzino purkštukas: apie 150–400 € už vienetą;
- turbo remontas ar keitimas: dažnai 500–1 200 €;
- grandinės komplekto keitimas probleminiuose varikliuose: maždaug 700–1 500 €.
Perkant negalima vadovautis vien užrašu „benzinas“. Ankstyvi kai kurių šeimų TSI varikliai turėjo grandinės ir alyvos sąnaudų problemų, o dalis mažų variklių naudoja alyvoje dirbantį paskirstymo diržą. Reikia tikrinti variklio kodą, gamybos metus ir realią priežiūros istoriją.
Mieste dyzelio ekonomija dažnai lieka popieriuje
Šaltas dyzelis pirmus kilometrus naudoja daugiau degalų, lėtai šildo saloną ir nesudaro gerų sąlygų DPF regeneracijai. Jei kasdien važiuojate po 7 km į darbą ir atgal, mažos kataloginės sąnaudos nėra svarbiausias kriterijus. Tokiam režimui paprastas benzinas arba tinkamai naudojamas hibridas dažniausiai logiškesnis.
Dyzelis tinka vairuotojui, kuris vienu važiavimu įveikia bent kelias dešimtis kilometrų. Reguliarios kelionės Kaunas–Vilnius, Klaipėda–Šiauliai ar ilgi regioniniai maršrutai leidžia varikliui įšilti ir užbaigti regeneraciją. Čia mažesnės sąnaudos tampa realiu pinigų skirtumu.
Žiema keičia abiejų variklių sąnaudas
Lietuviška žiema labiau išryškina apleisto dyzelio trūkumus. Silpnas akumuliatorius, pavargusios kaitinimo žvakės ir prasta kompresija gali pasirodyti jau per pirmą rimtesnį šaltį. Tvarkingas common-rail dyzelis turi užsivesti be ilgo sukimo ir be tankaus dūmų debesies.
Benzininis variklis paprastai greičiau sušyla, todėl trumpuose maršrutuose jo žieminės sąnaudos gali būti arčiau dyzelio, nei rodo metinis vidurkis. Vis dėlto dažni šalti paleidimai kenkia ir jam: alyvoje kaupiasi degalai bei drėgmė, o ilgi gamintojo alyvos keitimo intervalai situacijos negerina.
Naudotam automobiliui alyvą racionalu keisti pagal eksploataciją, o ne aklai laukti maksimalaus LongLife intervalo. Miesto režimu 10 000–15 000 km intervalas yra saugesnis tiek benzinui, tiek dyzeliui, jei konkretaus gamintojo reikalavimai nenumato trumpesnio.
Pirkimo kaina, registracija ir likutinė vertė
Vienodo amžiaus ir komplektacijos dyzelis gali kainuoti daugiau, bet Lietuvos rinkoje tai priklauso nuo modelio. Dideliuose universaluose ir SUV dyzelis vis dar paklausus, o mažuose miesto automobiliuose jo pranašumas menkas. Permokėjus 2 000 € už dyzelinę versiją ir per metus degalams sutaupant 500 €, vien kainos skirtumui padengti reikės ketverių metų.
Registruojant automobilį Lietuvoje gali būti taikomas registracijos mokestis, susietas su CO₂ emisija ir degalų rūšimi. Sumą reikia tikrinti pagal konkretaus automobilio dokumentus. Vienodo modelio skirtingos galios, dėžės ar pavaros versijos gali turėti kitą deklaruotą CO₂ rodiklį.
Įprastam M1 kategorijos lengvajam automobiliui nėra bendro metinio kelių mokesčio vien dėl to, kad jis dyzelinis. Tačiau registracijos mokestis ir būsimas pardavimo likvidumas turi patekti į bendrą skaičiavimą.
Kada dyzelis finansiškai pagrįstas
Dyzelį verta rimtai svarstyti, kai per metus nuvažiuojate bent apie 20 000–25 000 km, didelę dalį kelio sudaro užmiestis, o automobilį planuojate laikyti ilgiau. Dar aiškesnis pasirinkimas – 30 000 km ir daugiau per metus. Tuomet net 2 l/100 km skirtumas susidaro į keturženklę metinę sumą.
Dyzelis taip pat logiškas tempiant priekabą ar renkantis sunkų automobilį. Didesnis sukimo momentas leidžia važiuoti žemesnėmis apsukomis, nors pats Nm skaičius dar negarantuoja patikimumo. Svarbiau, kokia variklio, dėžės ir aušinimo sistemos būklė.
Kada rinktis benziną
Benzinas dažniausiai laimi, jei metinė rida nesiekia 15 000 km, vyrauja miestas ir trumpi maršrutai. Didesnės degalų sąnaudos tokiu atveju dažnai būna mažesnė blogybė nei nuolat neužbaigiamos DPF regeneracijos ir galimas dyzelio sistemos remontas.
Tarp 15 000 ir 20 000 km sprendžia konkretus automobilis. Tvarkingas dyzelis už gerą kainą gali apsimokėti, tačiau prižiūrėtas benzininis egzempliorius dažnai bus racionalesnis už pigiausią importuotą dyzelį be sąskaitų ir su neaiškia rida.
Ką patikrinti prieš galutinį sprendimą
- Apskaičiuokite savo realią metinę ridą pagal techninės apžiūros ar serviso įrašus.
- Atskirkite miesto, užmiesčio ir magistralės kilometrus.
- Degalų sąnaudas imkite iš konkretaus variklio savininkų duomenų, ne vien iš katalogo.
- Pagal VIN ir variklio kodą patikrinkite aptarnavimo istoriją bei gamintojo kampanijas.
- Dyzelio diagnostikoje žiūrėkite DPF suodžių ir pelenų apkrovą, regeneracijų dažnį, purkštukų korekcijas bei EGR klaidas.
- Benzinui tikrinkite šalto paleidimo garsą, alyvos sąnaudas, kuro korekcijas, uždegimo praleidimus ir paskirstymo mechanizmą.
- Automatinę dėžę vertinkite atskirai. DSG ar kitos transmisijos remontas gali panaikinti visą variklio pasirinkimo ekonomiją.
- Prie pirkimo kainos pridėkite registracijos mokestį ir bent 1 000–1 500 € pradiniam aptarnavimui bei nenumatytiems darbams.
Praktiška taisyklė paprasta: iki 15 000 km ir trumpiems maršrutams rinkitės benziną; nuo 25 000 km, daug važiuojant užmiestyje, skaičiuokite dyzelį. Tarp šių ribų pirkite geresnės būklės automobilį, net jei jo degalų rūšis nėra ta, kurios ieškojote pradžioje.